1.
Nekurkite problemų ten, kur jų nėra. Šiuo atveju norisi pacituoti nuostabiai taiklius
Greggo Bradeno žodžius: „Kam komplikuoti sau gyvenimą? Ko nors pasiilgote? Paskambinkite. Su kuo nors norite susitikti? Pakvieskite.Norite būti
suprasti? Paaiškinkite. Turite klausimų?
Paklauskite. Kažko norite? Paprašykite. Kažko nenorite? Atsisakykite. Kažką mylite? Pasakykite. Gyvenimas trumpas. Tebūnie jis paprastas!“
2.
Įpraskite keltis 20 minučių
anksčiau. Ir
skirkite jas ne soc. tinklams ar buities darbams, o sau. Tiksliau tiems
dalykams, kuriems vis nerandate laiko. Patikėkite, 20 minučių nėra mažai:
pamedituoti, pakvėpuoti, padaryti ryto jogą, ramiai pasvajoti, paskaityti
seniai atidėliojamą knygą... Pasirinkimą gali riboti tik jūsų fantazija. Po
kurio laiko galite imti keltis dar 20 minučių anksčiau, o paskui ir dar 20
minučių. Organizmas dėl to nepatirs jokio streso, o jūs turėsite visą valandą maloniai veiklai,
saviugdai. Atrodo, smulkmena, bet ilgalaikėje perspektyvoje tiesiog nuostabiai
pakeičia gyvenimą. Dar vienas privalumas: tie, kurie anksčiau keliasi,
paprastai nori ir gultis anksčiau. Taip natūraliai gimsta labai naudingas
įprotis.
3.
Į susitikimus ateikite 10
minučių anksčiau. Nuolatinis vėlavimas, lėkimas – tai didžiulis, beprasmis
stresas ir ženklas, kad savo gyvenime kažką darome ne taip. Greičiausiai
nemokame, o gal nesistengiame planuoti laiko ir darbų. Norime visur suspėti,
daug visko nuveikti, nuolat būti įvykių centre. Bet tai iliuzinis siekis, kurio
niekada neįvykdysime, kad ir kiek lėktume.
Nors būti nuolat skubančiam ir vėluojančiam dabar madinga, nepabijokite būti senamadiški – ramūs
ir lėti. Geriau veikiantys nedaug, bet tikslingai. Išmėtykite iš dienotvarkės
nebūtinus darbus, būtinus optimizuokite ir pasistenkite į susitikimus,
renginius ar kitus įvykius, kuriuose privalote pasirodyti laiku, atvykti truptį
anksčiau. Taip, kad ramiai keliaudami dar spėtumėte pasigrožėti dangumi ar
skrendančiu paukščiu. Šiame skubos amžiuje išlikti neskubančiam – didelė laimė.
4.
Nepasiduokite neramių
emocijų intrigoms. Mūsų emocijos tokios jau yra – jos nuolat banguoja ir
gąsdina mus visokiomis problemomis. Jei veikiame nesąmoningai, mes pasiduodame
jų įtaigai ir nuolat patikime, kad problemos, kurias mums diktuoja emocijos,
yra tikros ir nežmoniškai rimtos. Bet ar tikrai visada? O jūs pamėginkite
kylančios problemos akivaizdoje giliai įkvėpti, atitraukti dėmesį nuo emocijų
ir paanalizuoti situaciją blaivia, ramia galva: ar tikrai verta nerimauti,
bijoti? ar yra pagrindo pykti? ar protinga rodyti susierzinimą? Taip pat pagalvokite: ar ši problema/situacija
bus tokia pat svarbi po dienos, savaitės, mėnesio... Išmokti žvelgti į savo emocijas tarsi iš šalies
labai naudinga. Tai išminčiaus taktika. Kaip sako Papaji: „Kai atrasite ramybę savo viduje, pamatysite, kaip
ji ims atspindėti visoje jus supančioje aplinkoje. Nes iš tikrųjų jūs ir esate
toji ramybė!“
5.
Išmokite tinkamai sutelkti
dėmesį. Šiais
laikais aplink tiek daug dirgiklių ir pagundų. Tik kaip suspėti viską patirti?
Visgi esame ne iš kelmo spirti – tapome „multiinstrumentalistais“. Gebame viena
ranka naršyti internete, kitoje laikyti skaitomą knygą, tuo pat metu dar
klausomės muzikos, užkandžiaujame ir planuojame, ką veiksime po valandėlės.
Mūsų įpročiai keičiasi, deja, prigimtis ne. Jogams ir kitiems dvasinių praktikų
meistrams nuo seno yra žinoma, kur sutelktas dėmesys, ten teka ir energija. O
kur teka energija, kai mūsų dėmesys išsklaidytas dešimtim skirtingų krypčių? Užtat
visko daug veikiame, bet nieko nenuveikiame, valgome, bet nesijaučiame
sotūs, girdime muziką, bet ja
nesimėgaujame. Kitaip tariant, gyvename gyvenimą taip, tarsi laižytume medų per
stiklainio stiklą. Užtat būtų labai naudinga pasinaudoti archaišku jogų
patarimu: jei nori patirti gyvenimą visą jėga, pajusti jo skonį ir energijos
tėkmę, vienu metu sutelk dėmesį tik į vieną dalyką ir patirk jį visa savo
esybe.
6.
Nustokite sekti blogas
naujienas. Užmetus
akį į tradicinę žiniasklaidą, soc. tinklų žinutes, televiziją, susidaro
įspūdis, kad gyvename baisiai nesaugiame ir žiauriame pasaulyje – visiškoje
ašarų pakalnėje, kur nevyksta nieko
šviesaus ir gražaus. Negi viskas tikrai taip blogai? Kaip yra pastebėjęs „Gyvenimo
transerfingo“ autorius Vadimas Zelandas, neigiama informacija, nors neretai ir
dirbtinai išpūsta, priverčia mus gyventi nuolatinėje įtampoje ir baimėje, ji
teršia mūsų vidų, drumsčia mintis, vagia energiją, ir nukreipia nuo gyvenimo
sėkmės. Kitaip tariant, kaip mąstome, taip ir gyvename. Mūsų mintys formuoja
mūsų aplinką. Ir ne tik. Visų žmonių mintys, kuria bendrą visos planetos
likimą. Tad klausimas: argi įmanoma gyventi laimingai, jei dėmesį telkiame vien
į negandas? Atsakymą rasime akimirksniu, jei tik pakelsime akis nuo kompiuterio
ar televizoriaus. Apsidaryme aplink! Kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką
pasaulyje nutinka kažkas, kuo galėtume pasidžiaugti, pasigėrėti, kas mus įkvėptų
patirti kažką šviesaus ir gražaus. Taigi ieškokime gerų naujienų, dalinkimės
jomis su kitais. Tapkime atsvara negatyvui!
7.
Neapsikraukite tuo, kas
nereikalinga. Jei paanalizuotume savo gyvenimo būdą, neabejotinai
atrastume visokiausių įpročių, dėl kurių kenčia mūsų gyvenimo kokybė ir
slopinamas tas džiaugsmingas lengvumas, malonumas gyventi paprastai. Daugelis mūsų esame nepasotinami
kaupikai, kaupiantys viską, kas pasitaiko gyvenimo kelyje: nereikalingus daiktus,
pykčius, nuoskaudas... Ir nualinti nešikai, tampantys sunkius bagažus
kelionėse, širdyje, mintyse... Nors realiai daugeliu atveju galėtume apsiriboti
tik rankiniu bagažu ar išvis keliauti tuščiomis. Nebūkime šykštuoliai,
nekaupkime. Apsivalykime savo spintose ir spintelėse, savo viduje. Tik pajutę
neužgriozdintą būties lengvumą suprasime, kad iš tiesų ne mums gyvenimas buvo
sunkus, o mes patys jam buvome per sunkūs.
