„Kinų filosofija į cholesterolį siūlo žvelgti holistiškai. Medžiaga yra reikalinga organizmui, o disbalansas – tik vienas iš sutrikusios sveikatos požymių. Norint susigrąžinti fizinę ir psichologinę gerovę, reikia keisti ne tik gyvenimo būdą, bet ir mąstymą“, – įsitikinusi mūsų konsultantė, kinų medicinos gydytoja Liudmila Vingilienė.
„Kai kuriems žmonėms įveikti negalavimus būna sunku jau vien todėl, kad geriau jau jie grius negyvi, nei pripažins, kad turi tam tikrų negatyvių emocijų. Ką jau kalbėti apie tai, kad pasiryžtų tas emocijas keisti,“ – pastebi specialistė.
Gydytojas neurologas Jokūbas Fišas naujausioje savo knygoje, kurios ištrauka ir dalinamės ragina retsykiais pabadauti – tai geriausi vaistai organizmui. „Praktikuojant protarpinį valgymą, kraujyje sumažėja cholesterolio bei trigliceridų, pranyksta aritmija, teigiamai veikiamas arterinis kraujo spaudimas. Tokiu būdu labai sumenksta širdies ir kraujagyslių ligų rizika.“ Ir pacituoja puikią M. Prousto mintį: „gydytojai, gydantys vieną ligą vaistais, neretai sveikiems žmonėms sukelia dar dešimt – įskiepydami jiems mintį, kuri veikia tūkstantį kartų stipriau nei bet kuris mikrobas: įsitikinimą, kad jie serga.“
Dar viena pašnekovė, šaunioji endobiogenikė Evelina Neverdauskaitė Rudzikienė neabejoja: „aukštas MTL praneša apie kardiologinių ligų riziką – tą jums pasakys bet kuris gydytojas. Ir tai faktas, patvirtintas daugeliu mokslinių tyrimų. Visgi jį vertinant siūlyčiau atkreipti dėmesį į medžiagų apykaitą, nes būtent „blogasis“ cholesterolis yra tik vienas iš išsiderinusios medžiagų apykaitos indikatorių. Jis įspėja, kad žmonėms, turintiems tokią medžiagų apykaitą, tikimybė po dešimties metų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja nuo 1–2–10 iki 35 proc. Štai kodėl reikėtų koreguoti ir vertinti ne tik cholesterolį, reikia nereikia išrašant vaistus, bet ir medžiagų apykaitą. Ypač sisteminį uždegimą, kraujagyslių endotelio pažeidimus, mitochondrijų funkciją. Taip pat įvertinti apolipoproteiną, A, B ir jų santykį, homocisteiną, didelio jautrumo CRB, fibrinogeną. Priminsiu, kad tik maža dalis cholesterolio gaunama iš maisto. „Blogasis“ cholesterolis žmogaus kepenyse gaminasi iš riebalų, angliavandenių, alkoholio ir net kai kurių baltymų, tad MTL cholesterolio korekcija nėra tik riebalų nevalgymas.
Pagrindines tiesas, kaip veikia organizmas, turėtume žinoti visi. Kodėl labai atsargiai žiūriu į beatodairiškai skiriamus vaistus cholesteroliui mažinti? Tai yra siauras požiūris, matant tik kraujo tyrimų skaičiuką ir normų lenteles, kurios vis keičiamos ir artėja prie nulio. Nes tokių preparatų pašalinis poveikis – kepenų pažeidimai, raumenų miolizė, o svarbiausia – gliukozės apykaitos išsibalansavimas. Anticholesteroliniai vaistai blokuoja lytinių hormonų, vidinio vitamino D ir Q10 vidinę gamybą, dėl to būtina juos palaikyti papildais.“
Skaitytojų pageidavimu į aktualius klausimus apie cholesterolį atsako biomedicinos mokslų daktarė, docentė, dietistė Sandrija Čapkauskienė. Funkcinės mitybos specialistė ir sertifikuota autoimuninės Paleo mitybos trenerė M. Pavlovič-Moon primena, kad nėra tikslinga ir skirstyti cholesterolį į „gerąjį“ bei „blogąjį“, o mažinti cholesterolio kiekį kraujyje vaistais yra tas pats, kaip gydyti galvos skausmą nukertant galvą: nėra galvos – nėra ir skausmo.“
Holistinės medicinos magistrė, knygų autorė, žolininkė Ilona Ugintė dalijasi vertingais patarimais, padėsiančiais kontroliuoti cholesterolio kiekį ir išsaugoti sveikatą. Augalinės mitybos žinovė Julija Maksimova paruošė keletą puikių maisto receptų, o Lietuvos sporto universiteto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas ragina nepamiršti ir normalaus fizinio krūvio.
