Nesvarbu, pradedantysis ar pažengęs esate, jūsų pamėgtos jogos praktikos vyks lengviau ir bus kokybiškesnės, jei žinosite keletą dalykų. 

Akys. Jei galite, užsiėmimo metu jas užmerkite (švelniai, neįtempiant) – tai padės atsiriboti nuo jus supančios aplinkos, susitelkti į esamą būseną ir momentą. Atliekant pusiausvyros asanas, galite taikyti „drishti“ – žvilgsnio koncentracijos techniką, kai nukreipus akis į konkretų tašką lengviau sutelkti jėgas,  kontroliuoti sąmonę ir efektyviau naudoti savo energiją. O tai padeda sukaupti dėmesį, nuraminti mintis, jausmus ir emocijas, dėl to tampame ramesni ir kasdieniame gyvenime. 

Čakros. Išmanyti apie 7 čakras, tam tikrus mūsų kūne esančius energinius centrus naudinga todėl, kad tada žinosite, kur jie yra, bus aiškiau, kaip teka energija. Jogos praktika čakras suaktyvina ir tarsi nutiesia tiltą tarp materijos ir proto, kūno ir dvasios. Sanskrito kalboje žodis „čakra“ reiškia ratą ir judėjimą ratu. Anot jogų, žmogaus organizme viskas cirkuliuoja ratu (kraujas, deguonis, energija ir t. t.). Čakros  numeruojamos iš apačios į viršų, kiekvienai priskiriama viena iš vaivorykštės spalvų. Energija nuolat srūva iš vieno energinio centro kito link, jos srautai vejasi aplink stuburą ir verčia čakras suktis. 

Disciplina. Ji tikrai nereiškia tik tai, kad turite reguliariai lankyti treniruotes, nepasiduoti, jei nesiseka. Disciplina išduoda ir santykį su savo kūnu. Ir būtent asanos padeda disciplinuoti kūną ir mintis. Jeigu atliekate asanas per skausmą, konkuruojate su savimi, neabejokite, esate nedisciplinuoti. Esmė – ne kiekybė, o kokybė. Laikydamiesi disciplinos ant jogos kilimėlio, ją mokomės kurti ir gyvenime. 

Erdvė. Tai labai svarbi sąlyga kokybiškai praktikai. Kuo daugiau erdvės aplink save ir savyje sukursite, tuo lengviau pasieksite sąmoningumo būseną, giliau panirsite į būseną. Erdvę didina ir plečia jūsų mintys, nusiteikimas ir kvėpavimas. Įkvėpdami galite sukurti daugiau erdvės viduje, o iškvėpdami – jėgos.   

Iššūkis. Joga neskirta prievartauti save. Jei esate patyrę traumų ar nesenų operacijų, nepersistenkite – iššūkių sveikatos sąskaita tikrai nereikia. Tačiau sveikiesiems tinginiauti ir į jogą eiti tarsi į glostomojo masažo seansą irgi nereikėtų, nes nauda bus menka. Jei turite jėgų, kartodami kiekvieną asaną stenkitės sau skirti kad ir mažutį iššūkį ir atlikti ją vis tobuliau, vis giliau pasinerdami į būseną. Klausykitės savo kūno ir atraskite neišnaudotas jo galimybes.

Kvėpavimas. Kai praktika yra jums per sudėtinga, asanas atliekate įsitempę, sukąstais dantimis ir nekvėpuodami, tai jau nėra joga, tai tiesiog fizinio kūno lavinimo treniruotė. Kai nebekvėpuojame – nebedalyvaujame jogos praktikoje. Nes kvėpavimas labai svarbu. Kontroliuoti ir valdyti kvėpavimą reiškia mokėti valdyti ir gyvenimą. Kvėpavimo praktika, vadinama pranajama, valo ir tonizuoja visą organizmą ne tik fiziniame, bet ir mentaliniame lygmenyje. Gilus ir ritmingas kvėpavimas padeda nuraminti mintis ir paruošti protą atsipalaidavimui. 

Mokytojas. Pasidomėkite, kokį išsilavinimą mokytojas įgijęs, ar išmano žmogaus anatomiją, fiziologiją, ar pats praktikuoja, gilina žinias. Šiandieninėje, varotojiškoje visuomenėje pasitaiko atvejų, kai vos metus praktikavę asmenys jau eina mokyti kitų, todėl patikėkite save tik patirties ir žinių turintiems instruktoriams. Kiekvieno jų savita jogos užsiėmimo vedimo technika, braižas, eiga ir pasirenkama muzika, pagaliau kiekvieno ir kitokia energija, kuri gali jums netikti. Nusivylę mokytoju, nenusivilkite joga ir mėginkite atrasti savąjį guru. Nors tai trunka laiko, bet tikrai verta. Tarp mokinio ir mokytojo užsimezgus ryšiui, praktikos būna labai kokybiškos. 

Nusiteikimas. Atminkite, jogos užsiėmimus verta lankyti ne todėl, kad jie madingi, norint pasirodyti ir konkuruoti. Į juos einame pabūti su savimi, dėl sąmoningesnio gyvenimo siekio, pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą be skausmo, jėgos ir prievartos. Tam ir turite nusiteikti prieš kiekvieną praktiką sąmoningai ir skirti laiko atsiriboti nuo aplinkos bei pakvėpuoti. Todėl visada pravartu ateiti keliomis minutėmis anksčiau.       

Pozos. Praktikų metu atliekamos pozos jogoje vadinamos asanomis. Jos paruošia kūną meditacijai, reikalingos kūno ir proto disciplinai, sveikatai stiprinti, didina lankstumą ir ištvermę, stimuliuoja vidaus organus, atnaujina nervų ląsteles. Mentaliniame lygmenyje pagerėja koncentracija, ugdoma emocinė pusiausvyra ir ramybė. Tiesa, jogos pozos reikalauja susikaupimo, todėl stenkitės sutelkti dėmesį į praktiką ir nesiblaškyti. 

Sąmoningumas. Tai emociškai neutrali būsena, nes būti sąmoningam reiškia nepriimti sprendimų vadovaujantis emocijomis. Todėl užsiėmimo metu kontroliuokite protą, emocijas, stebėkite savo patyrimus, jausmus ir mintis tarsi per atstumą, be išankstinio nusistatymo. Joga nėra skirta analizuoti ar vertinti praeitį, rūpintis dėl ateities. Ji skirta išgyventi dabarties momentą ir juo mėgautis.

Vieta. Daugelis pradedančiųjų mėgsta kukliai pasitiesti kilimėlį pačiame salės gale, kur nei patys gerai mato, ką mokytojas rodo, nei mokytojas mato, ką jie daro. Atminkite, būtent priekyje yra pradedančiųjų vieta – matysite savo mokytoją, jo atliekamus veiksmus, rodomas pozas, geriau girdėsite, kas sakoma.