Kitados žmonės pristigdavo energijos, nes trūkdavo maisto. Dabar maisto turime į valias, tačiau daugybė žmonių vis tiek skundžiasi energijos stygiumi. Kodėl?
Įprastai maisto energinė vertė nusakoma kalorijomis. Tačiau tai nėra tikrąją energinę vertę atspindintis matas, nes vienos kalorijos gali būti labai naudingos organizmui, o kitos visiškai tuščios ar net žalingos.
Jei kalbėtume apie energiją, tikriausiai jau niekam ne paslaptis, kad gyvename įvairiomis energijomis persmelktame pasaulyje. Tam tikra energija spinduliuojame ir mes patys, ir visa, kas mus supa. Ne išimtis ir maisto produktai. Vienų energija gali mums kone suteikti sparnus, kitų, atvirkščiai, versti vos sliūkinti pažeme. Nekalbame apie dirbtinius stimuliatorius. Tokių galių turi visas maistas. Apskritai kitados gamta mums suteikė visas įmanomas galimybes užpildyti savo organizmus gyvybinių jėgų teikiančiu maistu. Tačiau žmonija nutarė, jog to maža ir pradėjo kurti savas maitinimosi taisykles: ėmė produktus kepti, gruzdinti, maišyti tarpusavyje, apgaudinėti savo skonio receptorius sintetiniais pakaitalais. Ir jei kadaise, gilioje senovėje, kad suvoktų maisto energinę vertę bei tinkamumą valgyti, žmogui pakako įvertinti jo kvapą ir skonį, dabar ši informacija yra bevertė. Šiais laikais pramonė moka taip apdoroti maisto produktus, kad skanu gali būti netgi tai, kas beveik nevalgoma. Skonio stiprikliai, tirštikliai, dirbtiniai aromatai tiesiog daro stebuklus. Nors energine prasme toks perdirbtas maistas neturi vertės ir veda į išsekimą bei ligas, didžioji dalis žmonijos yra užkibusi ant šio pramoninio masalo.
Rinktis maistą – atsakingas reikalas
Netgi tiems, kurie produktus renkasi atidžiai ir sąmoningai „skenuodami“ jų kokybę bei energinę vertę, šiais laikais tenka susidurti su nemažais iššūkiais. Puikiausias pavyzdys – vaisiai ar daržovės. Iš mitybos specialistų tik ir girdime, kad šviežias gamtos gėrybes valgyti labai sveika, kad šis maistas teikia gausybę mikroelementų, vitaminų ir kitokių organizmui svarbių medžiagų. Tačiau yra viena sąlyga: jie turi būti užaugę natūraliomis sąlygomis, be jokių chemikalų. Jei daržoves perkame prekybos centre, kurios prieš pasiekdamos lentynas dar keliavo tūkstančius kilometrų, yra išties rimto pagrindo abejoti jų energine verte.
Žemę tyrinėjantys mokslininkai su nerimu pastebi, kad dėl intensyvios žemdirbystės, naudojamų pesticidų, herbicidų ir kitokių chemikalų pasaulio dirvos tampa vis labiau nualintos ir ima stokoti daugelio mineralų. Gausiai naudojamos trąšos žemdirbiams padeda užauginti gausesnį derlių, bet maistinė tokių augalų vertė dėl to labai suprastėja. Remiantis JAV žemės ūkio departamento duomenimis, per pastarąjį pusšimtį metų kai kurių mineralų kiekis maistui skirtuose augaluose sumažėjo net iki 80 proc. Tai reiškia, kad dabar norėdami organizmui suteikti reikiamų mikroelementų ir vitaminų turime suvalgyti kur kas daugiau daržovių ar vaisių, nei reikėjo mūsų proseneliams.
Ką šioje situacijoje galime padaryti? Vienas variantas – sudėtingesnis – galime sąmoningai rinktis natūralius (taigi ir didesnės energinės vertės) produktus ir tokiu būdu remti ekologinę, atsakingą žemdirbystę vildamiesi, kad maisto pramonės situacija gerės, bus ieškoma sveikesnių, pasaulio ekosistemai draugiškesnių sprendimų. Kitas variantas – pats paprasčiausias – tiesiog numoti ranka ir valgyti, kas pakliūva, nesukant sau galvos dėl šio maisto poveikio. Didesnioji dalis žmonių būtent taip ir gyvena, sakydami: „Visi taip maitinasi ir išgyvena, išgyvensiu ir aš.“ Išgyventi įmanoma, tas tiesa, ypač jei iš gyvenimo nereikalaujame kokybės – pakanka vien pasyviai vegetuoti. Juk kai pagalvoji, nukėblinti iki prekybos centro nusipirkti pusgaminių ar maigyti TV nuotolinio valdymo pultelį labai daug energijos ir nereikia. O jei ir prireikia, galima pastimuliuoti organizmą kava, cigaretėmis, alkoholiu, saldumynais. Galų gale atrėžti, kad mūsų gyvenimo būdas – mūsų pačių pasirinkimo reikalas. Deja, taip manančiuosius tenka nuvilti. Iš tikrųjų nesame atskiri, vien tik už savo gyvenimą atsakingi individai. Kiekvienu savo pasirinkimu lemiame visos planetos likimą ir netgi ateinančių kartų gyvenimo kokybę. Nuo mūsų gyvenimo būdo bei mitybos pasirinkimo priklauso, kokia visuomenė bus ateityje – sveika ir energinga ar išsekusi ir paliegusi.
Kas vagia iš mūsų energiją?
Jei dėl kokių nors priežasčių nenorite ar negalite rinktis kokybiško maisto, verta bent jau atsisakyti to, kas sekina ir didina tikimybę prarasti sveikatą. Šia tema yra atlikta gausybė tyrimų. Štai keli produktai, kuriuos kaip energijos vagis įvardija daugelis mitybos tyrinėtojų.
Kava
Pasak mokslininko Stepheno Cherniske, ištisą dešimtmetį tyrinėjusio kofeino poveikį žmogaus organizmui ir parašiusio apie tai populiarią knygą „Caffeine Blues“, išgėrus kavos, maždaug po penkių minučių kofeinas pradeda stimuliuoti centrinę nervų sistemą ir priverčia organizmą gaminti streso hormoną adrenaliną, kuris dirbtinai sukelia budrumo būseną: dėl to pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies ritmas, šiek tiek išsiplečia akių vyzdžiai. Tarsi tampame žvalesni, tačiau po valandos adrenalino kraujyje sumažėja ir vėl pradedame jausti nuovargį, energijos stygių. Tada siekiame kito puodelio kavos. Taip sukeliame dar vieną laikiną energijos pliūpsnį. Paskui dar vieną ir dar... Tačiau dienos pabaigoje dažniausiai pasijuntame visiškai išsekę. Ir dėl to būna kalti kofeino sukelti adrenalino šuoliai. Beje, tokį poveikį organizmui daro ne tik kava, bet ir kiti gėrimai, kuriuose yra kofeino. Tai, kad energiniai gėrimai yra vadinami energiniais – tikra ironija. Jogai jau labai seniai yra perpratę iliuzinę kavos ir kitų dirbtinai stimuliuojančių gėrimų prigimtį. Todėl laikosi nuo jų atokiau.
Saldumynai
Dirbtinai prisaldinti produktai veikia panašiai kaip stimuliuojantys gėrimai. Beje, kofeinas ir cukrus yra daugelio mėgstamas labai populiarus duetas. Argi saldainis ar pyragėlis su puodeliu kavos nekelia malonių asociacijų? Tačiau jais besimėgaujant organizmas gauna dvigubą smūgį. Iš kavos – dozę adrenalino. Na, o saldumynai staiga padidina cukraus kiekį kraujyje ir sukelia apgaulingai gerą būseną, kuri, deja, trunka neilgai. Netrukus cukraus lygis staigiai sumažėja ir sukelia dar didesnį jėgų deficitą. Jei sunkią darbo dieną jaučiatės pavargę, sveikos mitybos specialistai pataria verčiau suvalgyti riekelę rupios juodos duonos ar bananą.
Rafinuoti ir konservuoti produktai
Nesvarbu, ar tai rafinuotas cukrus, druska, miltai, aliejus, iš visų šių produktų yra išvaloma tai, ką naudinga į juos įdėjo gamta. Lieka, galima sakyti, tuščios kalorijos. Energine prasme šie produktai yra beverčiai arba galbūt netgi žalingi sveikatai. Dar vieną pramonės „nužudytų“ produktų kategoriją sudaro įvairūs konservai. Maisto istorikai sako, jog galimybė ilgą laiką išsaugoti maistą buvo svarbus šuolis žmonijos istorijoje, ypač karo pramonėje, į kurią šis išradimas pirmiausia ir buvo orientuotas. Tačiau, vertinant mitybos prasme, konservai yra toks maistas, kurio sveikos gyvensenos žinovai pataria vengti. Ypač užkonservuoto skardinėse. Pasak jų, konservų skardinės gali būti padengtos medžiaga, kurioje yra BPA (bisfenolio A) – kancerogeninės medžiagos. Sąveikaudama su užkonservuotu maisto produktu (ypač jei jis yra rūgštus, kaip antai konservuoti pomidorai), ši medžiaga patenka į mūsų organizmą ir naikina jo gyvybinę energiją, nuodija.
Maisto vertė pagal Bovio skalę
Maisto energinę vertę įmanoma užfiksuoti ir specialiais prietaisais – biometrais. Vieną populiariausių, vadinamąją Bovio skalę, sukūrė prancūzų mokslininkas Andre Bovis. Pagal šią skalę sveiko žmogaus gyvybinė energija vertinama 6500 vienetų. Maistas, kuris skleidžia žemesnio nei 6500 vienetų lygio energiją sekina organizmą, o tas, kuris viršija šį skaičių, teikia jėgų. Kuo vienetų skaičius didesnis, tuo produktas naudingesnis sveikatai.
MAISTAS PAGAL BOVIO SKALĘ
0–3000 – žalingas sveikatai
3000–6500 – sekina gyvybinę energiją
6500–9000 – teikia jėgų
9000–18000 – teikia jėgų ir gydo
Žalingas ir naudingas maistas
1000 vienetų – sunkiaisiais metalais užteršta konservuota žuvis.
2000 vienetų – hidrinti augaliniai riebalai.
3000 vienetų – rafinuotame aliejuje gruzdintos bulvės.
4000 vienetų – konservuotos daržovės ir vaisiai.
5000 vienetų – pasterizuotas pienas, ledai.
6000 vienetų – saldintas jogurtas, grietinė.
7000 vienetų – šviežias pienas, šviežios ekologiškos daržovės, žalumynai.
8000 vienetų – sėmenų aliejus, miške natūraliai užaugusios uogos.
9000 vienetų – ekologiškai auginti jūros dumbliai.
10000 vienetų – kalnų šaltinio vanduo.
P. S. Reikėtų turėti galvoje, jog Bovio skalės vienetai atspindi ne maisto rūšį, o konkretų produktą. Tarkim, kalnų šaltinis nelygu kalnų šaltiniui, na, o atokiame vienkiemyje augusių ir jokios chemijos nemačiusių daržovių gyvybinė energija gali labai skirtis nuo prekybos centro lentynoje gulinčių importinių jų giminaičių.
