Apie maisto derinimą girdėjome įvairiausių nuomonių. Šios teorijos šalininkai tikina, kad į skrandį vienu metu turėtų patekti tik vienas koncentruotas produktas (arba mėsa, kiaušiniai, pienas, arba ankštinės daržovės, bulvės, duona ir pan.). Mat baltymingiems produktams virškinti reikia rūgščios skrandžio sulčių terpės, o krakmolingiems – šarminės. Kritikai atkerta, kad tai tėra tuščios kalbos, nes virškinimo sistemos išskiriami fermentai vienu metu sėkmingai perdirba ir baltymus, ir krakmolą. Pusiausvyrą tarp šių prieštaringų nuomonių padeda rasti ajurvedinis požiūris į maisto derinimą.

Pagal ajurvedą kiekvienas produktas turi savo skonį (rasa), šildantį ar vėsinantį poveikį (virya) ir tam tikrą energiją, išsiskiriančią tą maistą suvirškinus (vipaka). Kai į skrandį vienu metu patenka keli produktai, turintys skirtingą rasa, virya ir vipaka, virškinimo ugnis (agni) gali būti per silpna visa tai sudoroti, todėl kūne pradeda kauptis toksinai. Virškinimo ugnis – individualus dalykas, priklausantis nuo žmogaus konstitucinio tipo. Vienų ji vos rusena, kitų – liepsnote liepsnoja, tačiau net ir šiuo atveju maistą derinti yra labai svarbu. O ką jau kalbėti apie vangesnę virškinimo ugnį – jai pakurstyti tinkamai suderintas maistas yra itin svarbus!

Ką valgyti?

Maisto pasirinkimui labai didelės reikšmės turi žmogaus konstitucinis tipas (doša). Ajurveda moko, kad kas vienam žmogui yra puikus maistas, kitam gali būti nuodas. Esame skirtingi, tad ir maistą turėtume rinktis skirtingą. Pavyzdžiui, jei dominuoja kapha doša, maždaug pusę jūsų valgiaraščio turėtų sudaryti šilti daržovių patiekalai, gausiai pagardinti prieskoniais, ypač aštresniais. Jei vyrauja vata, patariama rinktis skystesnį maistą, valgyti daugiau troškinių ir sriubų, tačiau vengti aštrių prieskonių. Na, o jei jūsų dominuojanti doša yra pita, tai ne nuodėmė ir pasmaližiauti, nes saldus skonis vėsina pitos karštį. Dėl karštos pitos prigimties puikiausiai tinka termiškai neapdorotas maistas, įvairiausios salotos, žaliavalgiški patiekalai (tik ne per daug rūgštūs).

Bendri mitybos principai

Grynų došų retai pasitaiko, dažniausiai žmoguje vyrauja dviejų došų energija, tad nenuostabu, kad ajurveda pateikia ir bendrus mitybos principus, tinkamus visų došų atstovams.

* Atsisėdus prie stalo pirmiausia reikėtų valgyti maistą, kuris stiprina kaphą. Tai grūdų ir ankštinių patiekalai, su riebalais keptas maistas. Jis turėtų užpildyti maždaug trečdalį skrandžio tūrio.

* Antrą skrandžio trečdalį reikėtų užpildyti pitą didinančiais patiekalais (jie skysti, sūroki, su rūgštele, vienu žodžiu tariant, tai mums įprasta sriuba).

* Paskutinis skrandžio trečdalis turi likti tuščias, kad būtų vietos virškinimo ugniai įsidegti. Tiesa, koks nors saldumynas ten dar tikrai tilps! Ir dėl to, kad būtų pamaitinta trečioji doša – vata, ir todėl, kad tinkamai subalansuotas maistas turi būti visų šešių skonių (taigi ir saldaus). Beje, ajurvedos žinovai tikina, kad būtent dėl tinkamos skonių pusiausvyros būna lengviau atsispirti pagundai smaližiauti tarp valgymų.

Paprastas būdas pagerinti virškinimą. Maždaug pusvalandį prieš valgį išgerkite didelę stiklinę kambario temperatūros ar šiek tiek šiltesnio vandens. Tai paprastas, bet itin veiksmingas būdas pakurstyti virškinimo ugnį! Pavalgę kelis kartus giliai įkvėpkite ir tik tada kilkite nuo stalo. Šis, rodos, nereikšmingas veiksmas tarsi „apvainikuoja“ valgymo procesą, aiškiai pažymi valgymo pabaigą. Kai kam, ypač vatos ir pitos atstovams, visai pravartu valgymą užbaigti nedideliu puodeliu lasio – ajurvedoje nuo seno žinomo gėrimo, suplakto iš 1 dalies „gyvo“ jogurto ir 4 dalių vandens, kurį dar galima pagardinti žiupsneliu maltų kuminų ir druskos. Jei pavalgę jaučiatės šiek tiek mieguisti, sparčiu žingsniu nueikite kad ir nedidelį atstumą, o jei maistas labai apsunkino, kelioms minutėms prigulkite, bet būtinai – ant kairiojo šono!

Kada valgyti?

Maitintis reikėtų reguliariai, maždaug kas 3–5 val. Dirbantiems žmonėms tai gali pasirodyti pernelyg dažnai, bet nereikėtų pamiršti, kad ajurveda rekomenduoja neužkandžiauti tarp valgymų. Pabandykite šios rekomendacijos sąžiningai laikytis (jokios kavutės, pyragiuko, saldainio) ir pamatysite, su kokiu noru sėsite prie stalo po tų kelių valandų! Jei nesilaikote mitybos režimo ir nuolat ką nors kramsnojate, trukdote įsidegti virškinimo ugniai, o tada net ir pats naudingiausias maistas nebus iki  galo pasisavintas ir nesuteiks tiek energijos, kiek galėtų. Tačiau nieko gera neduoda ir kitas kraštutinumas – valgymų praleidinėjimas. Ajurvedos žinovai sako, kad tai apsunkina pitą. Tada jaučiamas irzlumas, gali svaigti galva. Tiesa, retkarčiais papasninkauti visai naudinga – pailsi virškinimo organai, apsivalo žarnynas. Išbandžiusieji tikina, kad lengviausia pasninko laikytis ekadašio dienomis, kurios būna dukart per mėnesį (vienuoliktą dieną po mėnulio jaunaties ir pilnaties).   

Mitybos režimas

* Jei rytais nejaučiate alkio, tai ir nevalgykite. Ajurvedoje nėra nuostatos, kad pusryčiai – svarbiausias dienos valgis. Jei norite, užvalgykite vaisių. Tinka ir pieno produktai.

* Sočiausiai pavalgyti reikėtų tuo metu, kai saulė yra aukščiausiai pakilusi (12–14 val.; žiemą anksčiau, vasarą – vėliau). Maistas turėtų būti šviežiai pagamintas, patiekiamas karštas ir visų šešių skonių (truputį sūraus, šiek tiek rūgštaus, kruopelė aštraus, karstelėjusio, sutraukiančio ir būtinai – saldaus).

* Vakarieniaukite likus bent porai valandų iki miego. Rinkitės lengvai virškinamą, bet mažai angliavandenių turintį maistą.

Produktų derinimas

Tinkamai suderintas maistas lengviau virškinamas, nesukelia mieguistumo, sunkumo jausmo pavalgius. Pavyzdžiui, ajurvedinės mitybos žinovai ne tik pataria nevartoti pieno kartu su kitais baltymų turinčiais produktais, bet ir paaiškina priežastį: pienas turi vėsinančių, o dauguma baltymingų produktų – šildančių savybių, tad vartojami vienu kartu šie produktai veikia priešingai. Dėl to gerokai prislopsta virškinimo ugnis, ir maistas skrandyje užsibūna 8 valandas ir ilgiau. Tuos pačius produktus suvalgius atskirai, su kelių valandų pertrauka, visas maistas būtų greitai suvirškintas ir suteiktų energijos, o ne apsunkintų. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama karšto maisto užsigerti šaltais gėrimais ir atvirkščiai (pavyzdžiui, kava su ledais – irgi prastas derinys). Jei valgant šiltą patiekalą norisi užsigerti, geriausia gurkštelėti šilto vandens ar nesaldintos arbatos (ypač tinka imbierinė).

Idealiu atveju maistas turėtų būti ką tik pagamintas. Pageidautina, kad jį ruošiantis žmogus būtų pozityviai nusiteikęs, virtuvėje darbuotųsi su meile ir atsidavimu. Jei atsitinka taip, kad tenka šildyti vakarykštį maistą, suvalgykite jį atskirai, bet nesitikėkite tų likučių „atšviežinti“ įmaišę į naujai gaminamą patiekalą. Ajurvedos žinovai primygtinai pataria niekada nemaišyti šviežiai paruošto maisto su vakarykščiu, mat šis tampa kaip tas šaukštas deguto, užteršiantis visą medaus statinę...    

Netinkami maisto deriniai

Kas tinka būtent jums, geriausia atrasti stebint savo savijautą. Tai gali priklausyti ir nuo jūsų konstitucinio tipo, ir nuo to, kam esate alergiškas. Bet yra ir tokių produktų derinių, kurių ajurvedos žinovai pataria vengti visiems žmonėms.

Bananai ir pienas. Bananai šildo, o pienas vėsina organizmą. Jau vien dėl to pieno ir bananų kokteilis sunkiu akmeniu „nugula“ skrandyje. Be to, bananai virškinami rūgščioje, pienas – šarminėje terpėje, todėl viskas dar ilgiau užtrunka. Panašiai atsitinka ir tada, kai pienas sumaišomas su kitais vaisiais, ypač rūgštesniais. Todėl nei pieniški vaisių ar uogų kokteiliai, nei jogurtu pagardintos vaisių salotos nėra geras pasirinkimas.

Bulvinių šeimos daržovės ir fermentinis sūris. Sakote, tokio derinio niekada nevalgote? O įvairiausios picos, daržovių apkepas ar kokie nors „nekalti“ vegetariški baklažanų kepsneliai?! Bulvinių šeimos daržovėms priklauso ne tik bulvės, bet ir pomidorai, visų rūšių paprikos, baklažanai ir net Kajeno pipirai. Ajurvediniu požiūriu visos bulvinių šeimos daržovės yra sunkiai virškinamos, o sumaišytos su fermentiniu sūriu, kuris yra sunkus ir riebus produktas, ilgam prislopina virškinimo ugnį.

Pupelės ir sūris. Ir pupelės, ir sūris yra sunkiai virškinami produktai. Tačiau tuo jų panašumas ir baigiasi. Pupelės yra saldaus ir sutraukiančio skonio, sūris – rūgštaus, ir šie skoniai ne papildo vienas kitą, o taip smarkiai apsunkina virškinimą, kad organizme spėja ir toksinų susidaryti. Šis derinys prastas ne tik dėl sukeliančio sunkumo jausmo skrandyje, bet ir dėl neišvengiamo dujų kaupimosi žarnyne.

Medus ir karšti gėrimai. Niekada nekaitinkite medaus ir karštų gėrimų juo nesaldinkite! Tai, kad karštyje žūsta kai kurios vertingos meduje esančios medžiagos – dar pusė bėdos. Ajurvedos žinovai sako, kad blogiau yra tai, jog aukštoje temperatūroje medus virsta savotiškais klijais, užkemšančiais subtiliuosius energijos tekėjimo kanalus. Tik nekaitintas medus kūnui yra tikras nektaras. O pakaitintas virsta nuodu...