Vakaruose vis dar įprasta manyti, jog senėjimo procesą bei gyvenimo trukmę reikšmingai lemia genai. Tačiau vedinėje kultūroje nuo sseno žinoma, kad tai labai daug priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo: dvasingumo, mąstymo, emocijų, mitybos, požiūrio į pasaulį, į save ir kitus...

Labiau įsigilinus į senėjimo procesą, būtų galima išskirti dvi senatvės rūšis: išorinę ir vidinę. Pirmoji konstatuojama tada, kai pradeda žilti plaukai, ant veido gausėja raukšlių. Vidinė senatvė ištinka, kai surambėja siela, kai niekas nedžiugina, nedomina, kai nesinori niekur eiti, patirti nieko nauja (esą viskas šiame pasaulyje jau matyta, ragauta, patirta) – trumpai tariant, kai prarandame apetitą gyvenimui. Jei jūsų gyvenimas tapo prėskas, beskonis, tai kuo aiškiausias ženklas – kad senstate. Ir nesvarbu, kiek jums metų. Kartais biologinis amžius gerokai prasilenkia su tikruoju – tuo, kurį diktuoja širdis.

Kuri senatvės rūšis pavojingesnė: išorinė ar vidinė? Vedų išminčiai sako, kad mūsų išorė – tai vidaus atspindys. Išorinius senėjimo ženklus galime paslėpti: nusidažyti plaukus, raukšles „išlyginti“ įvairiomis jauninančiomis procedūromis. Tačiau jei akyse nebus jaunatviškos gyvybės kibirkštėlės, jūsų žvilgsnis vis tiek „transliuos“ senatvę. Žinoma, tai nereiškia, kad kūnu galima nesirūpinti. Kūnas ir dvasia – betarpiškai susiję. Tie, kurie jaučiasi jauni širdyje, neleis griūti ir savo kūnui. „Kūnas yra pagrindinis instrumentas pasireikšti mūsų dvasiai“, – toks yra jogo požiūris į fizinę formą.

Kaip palaikyti išorinę jaunystę, straipsnių galite rasti be galo daug. O kaip išsaugoti vidinę?

Svarbiausia – neskubėkite gyventi

Rytų dvasinių mokytojų manymu, šiuolaikiniai vakariečiai gyvena pernelyg skubėdami, todėl gana greitai išsemia savo energijos resursus. Juk iš tiesų, daugelis mūsų per gyvenimą iriamės nerimastingai, nuolat lėkdami, įsitempę, amžiais apsikrovę šimtais būtinų (ir nelabai) reikalų. Toks neva aktyvus gyvenimo būdas laikomas gerbtinu ir skatintinu. Bet kas gi su mumis vyksta, kai skubame? Raumenys įsitempę, širdis muša lyg pašėlusi, kvėpavimas greitas ir paviršutiniškas. O štai Rytuose nuo seno vyrauja požiūris, kad žemiškasis žmogaus gyvenimas pasibaigia tada, kad išsisemia jam iš prigimties skirtų širdies dūžių ir įkvėpimų skaičius – kitaip tariant, ištinka gyvybinis bankrotas. Būtent dėl to Rytų dvasiniai mokytojai savo mokinius skatina gyventi ramiai, iš lėto, neskubant. „Kai protas nesudrumstas ir dvasia rami, viską visada suspėji laiku“, - sako jie. Rytuose yra toks gražus posakis: „Gyvenk išsaugodamas ramybę, ateis laikas ir gėlės išsiskleis pačios“.

Švęskte gyvenimą!

Svajojate nugyventi ilgą, laimingą gyvenimą? Tuomet atminkite, kad ne laimė priklauso nuo ilgaamžiškumo, o ilgas amžius priklauso nuo to, kiek mokame mėgautis bei džiaugtis gyvenimu. Kaip jau minėjome, gyvenimo džiaugsmo praradimas yra viena pagrindinių greito senėjimo ir ligų priežasčių. Būtent tai užfiksavo ir vienas mokslinis eksperimentas, kuriame buvo tiriami 246 ilgaamžiai. Psichologų grupė bandydama išsiaiškinti, ar ilgo gyvenimo dovana apdovanotų žmonių mąstysena, elgsena bei kiti psichologiniai faktoriai, turi kokių nors vienijančių jungčių, pastebėjo įdomių dalykų: beveik visi šie žmonės buvo ekstravertai, o jų pasitenkinimo gyvenimu lygis buvo itin aukštas,  o polinkio į agresiją, depresiją, stresą lygis itin žemas. Taip pat psichologai pastebėjo, jog didžioji dauguma tirtų ilgaamžių pasižymėjo išskirtiniu socialumu, mėgo bendrauti, mylėjo žmones, mėgo padėti kitiems. Dar vienas bendras bruožas – beveik visi teigė mylintys gyvūnus.

Taigi remiantis tyrimo rezultatais, galima išvesti dar vieną jaunatviškumo ir ilgo amžiaus formulę: mylėkite gyvenimą, džiaukitės juo, būkite dėkingi, už visas jo teikiamas dovanas. Skleiskite aplink save pozityvią energiją, jaukias šypsenas, šiltai bendraukite su žmonėmis, mėgaukitės gyvūnų draugija. Net jei ir neteks atšvęsti 100-ojo jubiliejaus, bent jau būsite nugyvenę gražų, sveiką ir turiningą gyvenimą, kuriame nebus vietos atgrasiai ir vienišai senatvei.

7 dalykai, kurie neleis pasenti

1.      Domėkitės dvasiniu tobulėjimu. Galbūt pastebėjote, dvasiškai pažengę žmonės labai dažnai atrodo nenusakomo amžiaus. Kad ir kiek metų jiems sukaktų, regis, jų metus skaičiuojantis „skaikliukas“ užstrigo kažkur praeityje. Iš tiesų dvasinės, energinės praktikos (joga, meditacija, čigongas ir pan.) gali sustabdyti amžių skaičiuojantį „skaikliuką“. Tai patvirtina tūkstantmetė patirtis.

2.      Kuo daugiau judėkite. Judėti mūsų kūnui yra gyvybiškai svarbu. Judėjimas – tai gyvybė, statinė būsena – mirtis. Gyvendami nejudrų gyvenimą pradedame „byrėti“ ir „dėvėtis“ kur kas greičiau nei to norėtume. Ypač šis griuvimo procesas suaktyvėja po trisdešimties. Ir visai nesvarbu kokias judėjimo formas rinksitės: eikite, bėkite, šokite, minkite dviratį... 

3.      Rūpinkitės mityba. Mokslininkai, tyrinėję įvairių šalių ilgaamžių mitybą atsekė, kad visi šie žmonės visą gyvenimą maitinosi saikingai ir paprastai, daugiausia augaliniu maistu. Daugelis jų per visą gyvenimą nė karto nebuvo nutukę. Tarp ilgaamžių, turinčių antsvorio pasitaiko labai retai.

4.      Domėkitės naujovėmis. Žmogus spinduliuoja jaunatviškumu tol, kol domisi pasauliu. Kūryba, kelionės, nauji potyriai, pokyčiai, įspūdžiai, skoniai reikalingi mūsų smegenims, kad jos nepradėtų nedegraduotų. Jei neprarasite tyrinėtojo džiaugsmo, marazmatiška senatvė jums negrės.

5.      Bendraukite su vaikais, jaunimu. Ne veltui sakoma, su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi. Kad ir kiek jums būtų metų, neužsidarykite ribotame ratelyje dejuojančių ir apie ligas kalbančių žmonių. Tokia aplinka gramzdina. Seniai pastebėta, kad žmonės, kurie mėgsta bendrauti su vaikais, jaunimu, kur kas ilgiau išsaugo jaunatvišką polėkį, net ir brandžiame amžiuje nepraranda gebėjimo svajoti. Tai labai svarbu!  

6.      Išmokite sąmoningai kvėpuoti. Jau garsusis mūsų tautos sveikuolis Vydūnas sakė, kad sveikatos, grožio bei jaunystės pagrindas yra sąmoningas kvėpavimas. Jogai gali pasiūlyti įvairių kvėpavimo technikų, kurių išmokę galite gerokai pasigerinti sveikatą ir viso gyvenimo kokybę. Net jei neturite noro ar galimybių mokytis, savo organizmui suteiksite daug naudos, jei bent 5-10 minučių ryte ir vakare susitelksite vien į savo kvėpavimą. Giliai įkvėpsite pilvu, tarsi įtraukdami iš pasaulio šviežią energiją ir giliai iškvėpsite, paleisdama visus rūpesčius, baimes, įtampas.

7.      Mėgaukitės buvimu gamtoje. Nerasite geresnio jaunystę ir sveikatą seikėjančio šaltinio kaip gamta. Grynas oras, basų pėdų sąlytis su žeme, saulė mums duoda tiek daug gyvenimo energijos, kad jos mąsto negalime net įsivaizduoti.

 Išbandykite Tibetietiškus pratimus, kuriuos atliekantys, vienuoliai, sakoma, gyvena daugiau kaip šimtą metų. Pratimus galite rasti ČIA