Sveikatinamės

10 ypatingųjų ajurvedinių augalų

Nuotrauka: © pixabay

Amalaki. Arba amla botanikų vadinama indiškuoju arba agrastinis lapainiu (lot. Phyllanthus emblica). Tai vienas populiariausių bei plačiausiai naudojamų ajurvedinių augalų, įeinančių į įvairių gydomųjų preparatų sudėtį.  Išvertus iš sanskrito kalbos reiškia „vaisius, kuriame gyvena klestėjimo deivė“. Hinduize amalaki nepaprastai gerbiamas ir vadinamas gausos medžiu. Gausiai suteikia organizmui natūralaus vitamino C.

Ardžuna. Botanikų kalba šis augalas vadinamas plikuoju viršūkliu, o lotyniškai – Terminalia arjuna. Išvertus iš sanskrito kalbos „ardžuna” reiškia „skaidrus”. Senovės ajurvedos tekstai byloja, jog gydomaisiais tikslais ardžuna – daugiausiai Indijos kalnų papėdėse sutinkamas medis, užaugantis iki 20-27 m. aukščio – naudota jau 2500 m. Pr. Kr. Ajurvedos gydytojai plikąjį viršūklį vertina kaip puikų vaistą širdžiai stiprinti.

Ašvaganda. Tai vienas iš dažniausiai ajurvedos rekomenduojamų augalinių preparatų garsėja gebėjimu prisitaikyti prie organizmo poreikių. Jei reikia, gali stimuliuoti vangiau veikiančius organus arba normalizuoti pernelyg aktyvias organizmo funkcijas.

Plačiau skaitykite straipsnyje: Ašvaganda - augalas nuo 100 ligų

Bosvelija. Pluoštinių bosvelijų medžiai (lot. Boswellia serrata) gausiai auga sausose Indijos kalvose. Jie populiarūs ne tik tradicinėje Ajurvedos medicinoje. Gydomasis šio augalo poveikis įrodytas šiuolaikiniais moksliniais tyrimais. Bosvelija ypač vertinama dėl priešuždegiminių savybių.

Ciberžolė. Kaip byloja istorija, ciberžolė Indijoje sukultūrinta dar priešistoriniais laikais. Šioje šalyje iš pradžių šis augalas buvo labiau žinomas kaip geltonas pigmentas, tik vėliau imta pastebėti teigiamą jo poveikį sveikatai. Ajurvedos gydytojai sako, jog šis augalas gali atstoti visą namų vaistinėlę, nes turi tiek gydomųjų savybių, kad gali išgydyti daugelį ligų. Ciberžolė ypač vertinama dėl jame esančios medžiagos kurkumino.

Plačiau skaitykite straipsnyje: Ciberžolė. Vartoti verta!

Gokšura. Botaninis šio augalo pavadinimas: gulsčioji ragužė (lot. Tribulus terrestris). Tai vienmetis arba dvimetis nuo 10 iki 50 cm užaugantis augalas, skleidžiantis geltonus žiedus. Vaistines gokšuros savybes yra gausiai tyrinėję ne tik ajurvedos, bet ir Vakarų mokslininkai. Tyrimais patvirtinta, kad šis augalas ypač puikiai veikia vyrų sveikatą.

Guduči. Guduči botaninis pavadinimas: širdžialapė drabsnė (Tinospora cordifolia). Tai augalas, ajurvedos medicinoje ypač vertinamas dėl antivirusinių ir antibiotinių savybių. Pasak vienos indų hinduistų legendos, šio augalo dievai dėję ruošdami nemirtingumo eliksyrą.

Haritaki. Lot. k. Terminalia chebula arba plaukuotasis viršūklis nuo seno vertinamas vaistinis augalas, ypač garsėjantis savybe – subalansuoti visas tris došas – Vatą, Pitą ir Kaphą. Haritaki taip pat įeina į garsiojo ajurvedinio preparato Triphalos sudėtį. Ajurvedos žinovai yra įvardiję dešimtis sveikatos problemų, kurias galima gydyti pasitelkus plaukuotąjį viršūklį. Kai kurie Indijos jogai tvirtina, jog šis augalas be galo naudingas ir siekiantiems dvasinio pabudimo, aktyvina „trečiąją akį“.

Nimbamedis. Indinis nimbamedis (lot. Azadirachta indica) vertinamas ne tik ajurvedos žinovų ir mokslininkų. Indijoje šis augalas yra ypač pagarsėjęs antibakterinėmis savybėmis ir plačiai naudojamas, karščiavimui bei gausybei kitų negalavimų gydyti. Daugybei šios šalies gyventojų jis netgi atstoja dantų šepetėlį, o moterys nimbamedžio lapų nuoviru puoselėja bei stiprina plaukus. Visos nimbamedžio dalys (lapai, šakos, vaisiai, žievė) plačiai naudojamos grožiui ir sveikatai puoselėti. 

Šatavari. Lotyniškai vadinamas Asparagus racemosus, o lietuviškai – standusis smidras. Išvertus iš sanskrito „šatavari” reiškia (ta, kuri turi šimtą vyrų). Kaip teigia ajurvedos žinovai, šis ištisus tūkstantmečius indų medicinoje naudojamas šatavari – tai tikrų tikriausias jaunystės ir seksualumo eliksyras moterims. Natūralus afrodiziakas ir antioksidantas. Nuostabiai gerina odos būklę bei saugo nuo senėjimo, subalansuoja moteriškus hormonus.

 Išsamiau apie gydomąsias šių augalų savybes skaitykite naujausiame žurnale JOGA IR AJURVEDA (2019 NR.3)

Patiko straipsnis? Pasidalinkite: